Iš esmės abstraktus menas yra bet kokia meno forma kuri neturi nieko bendro su fiziniais daiktais randamais realiame pasaulyje. Džniausiai, abstraktus menas yra kažkios formos objektai išsiskiriantys savo forma ar spalva, tačiau neatvaizduojantys nieko realaus. Neretai abstraktaus meno autorius ima dažnai sutinkamus objektus ir juos supaprastina iki minimumo, arba priešingai, apipina įvairiausiomis formomis ir spalvomis.
Ankstyvosios abstraktaus meno šaknys prasidėjo dar prieš mūsų erą, kai žmonės piešė paveikslėlius purve ar ant olų sienų. 20 amžiaus pradžioje abstraktus menas tapo ypač populiarus, vėliau jis buvo pavadintas abstrakčiuoju impresionizmu.
Asbtraktus impresionizmas yra siurrealizmo pradininkas. Asbtraktus impresionizmas apribojo autorių nuo tikrų daiktų vaizdavimo mene. Gafikos darbai, paveikslai ir skulptūros tapo labiau neturinčios realaus vaizdo. Meno darbai vertinami įsivazduojant ir suvokiant kažkokius dalykus. Trys pagrindinės abstraktaus meno šakos yra: Abstraktus Kubizmas, Abstraktus Neoplasticizmas, ir Abstraktus Ekspresionizmas.
Abstraktus Kubizmas yra dažniaisiai paprastas, nebūtinai griežtų kubo formų, o bet kokių geometrinių figūrų vaizdavimas, autoriaus minčių išreiškimas šiomis geometrinėmis figūromis. Viena kubizmo kryptis yra objektą suskaldyti į keliatą dalių ir sudėti jas taip, kad būtų sunku įžiūrėti realybę. Ši kryptis prasidejo 1908 metais ir savo aukštumas pasiekė 1914 metais. Žymiausi šios krypries abstraktaus meno autoriai buvo Pablo Picasso ir Georges Braque.
Abstraktaus Neoplasticizmo koncepcija yra tai, kad menas niekada neturi būti realaus objekto kopija ar reprodukcija. Buvo tvirtinama, kad menas turi būti neribota horizontalių ir verikalių linijų išraiška. Meno kūrinyje naudojamos tik pagrindinės spalvos be jokių atspalvių, prišingai šiuolaikinio meno kūrėjams, kur spalvos yra maišomos ir išgaunami įvairūs atspalviai. Šios abstraktaus meno krypties vystymasis prasidėjo 1910 metais, dviem metais vėliau nei prasidėjo kubizmas. Du pagrindiniai Abstraktaus Neoplasticizmo dailininkai buvo Piet Mondrian ir Theo van Doesburg.
Trečia abstraktaus meno šaka yra Abstraktusis Ekspresionizmas, ji atspindi dailininko ar autoriaus asmenybę per jo spontaniškus kūrinius. Dažniausiai, tai yra du abstraktaus ekspresionizmo tipai: judesio, veiksmo paveikslai ir spalvų žaismo paveikslai. Veiksmo paveikslai vaizduoja teksturas, autorius maišo dažų spalvas. Žymiausias abstraktaus akspresionizmo dailininkas yra John Pollock. Spalvų žaismo dailininkai labiau susiję su figūrų ar formų vaizdavimu, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas spalvoms. Žymiausias šios abstraktaus meno krypties tapytojas buvo Mark Rothko.
Apibendinant galima pasakyti, kad abstraktus menas skiriasi nuo kitų meno rūšių tuo, kad jis vaizduoja neapčiuopiamus ir realybėje neegzistuojančius daiktus. Abstraktus menas labiau susijęs su žmogaus psihologija ir protu, nes dažniausiai paveikslai nutapomi atsitiktiniais judesiais ir spontaniškai.