Tapyba

tapybaTapybą galima apibudinti dvejomis reikšmėmis. Tapybą galima priskirti prie reikšmingų vaizduojamų detalių, atvaizdavimo technikos, bei metodų, kurie charakterizuoja tapytojo darbą. Taip pat tapyba gali būti priskirta prie tapybos judėjimo ar mokyklos, kuriai priskiriamas tapytojas. Tai gali būti judėjimas tapyboje, mokykla, iš kurios išėjo vienas ar kitas tapytojas, arba gali būti kategorija, prie kurios meno ir tapybos kritikai priskyrė tapytoją. Žodis „Stilius“ neteko savo vertės akademiniuose diskusijose apie šiuolaikinę tapybą, nors ir toliau naudojamas įvairiuose tekstuose.

Abstrakti tapyba apibudina tapybą, kuri nevaizduoja natūralius objektus iš realistinio pasaulio, vietoj to naudoja spalvas ir abstrakčias formas. Ankstyvajame 20-ajame amžiuje abstrakčios tapybos sąvoka buvo naudojama apibudinti tapybos paveikslus, kaip kubizmas bei futurizmas. Šie tapybos paveikslia  pavaizduodavo supaprastintas arba sumažintas formas, išlaikant tik užuominą į natūralų objektą. Tokie tapybos paveikslai dažnai vaizduodavo vidines reikšmingas savybes, o ne išorinius kontūrus.

tapybos_paveikslaiAbstraktus tapybos paveikslai, tai nėra 20-tojo amžiaus atradimas, galima pasakyti, kad žmogus pradėjo užsiimti šiuo menu nuo tų laikų, kai pavaizdavo pirmus kontūrus ant žemės ar smėlio. Islamo religijoje yra negalimas žmonių vaizdavimas, ir kaip rezultatas, islamo tapyba apsiribojo gerai ištobulinta dekoratyvine tapyba. Kaligrafija – tai dar viena iš abstrakčios tapybos rūšių. Abstraktus dizainas egzistavo Europoje įvairiuose kontekstuose. Tačiau abstrakti tapyba skiriasi nuo trafaretinio rašto dizaine, kadangi bazuojasi ant taikomosios dekoratyvinės dailės ir vaizduojamojo meno, kur tapyba yra regima giliai apmąstant pavaizduotą objektą.

Konstruktyvizmas (1915 m.) ir Neoplasicizmas buvo paraleliniai tapybos judėjimai, kurie įtakojo atsiradimą abstrakcijos trimačiame vaizdavime, skulptūroje ir architektūroje. Tapytojai – konstruktyvizmo šalininkai, tikėjo, kad revoliucinė kūryba skirta vaizduoti žmonių siekius, naudojant techninę gamybą, grafinių ir fotografavimo instrumentų naudojimą. Prie tapytojų – abstrakcionistų priskiriami tokie žinomi tapytojai, kaip Barnetas Niumanas, Markas Rotko, Džeksonas Pollockas, Francas Klinas, Hansas Hofmanas, nors kartais savo kūryboje jie buvo įkvėpti- mifais, ornamentais, architektūra ar gamta. Op Art (1962m.) ir Minimalizmas (1965m.) tapo du žinomiausi šiuolaikinės priemonės stiliai vaizduojamoje tapyboje. Abstraktus ekspresionizmas – tai dar vienas abstrakčios tapybos darinys. Tai Amerikos judėjimas tapyboje po antro pasaulinio karo. Pirmoji mokykla pasiekė pasaulinio įtakojimo ir suteikė Niujorko miestui pasaulinio meno centro statusą, kaip anksčiau buvo vadinamas Paryžius. 1946 metais pirmasis paminėjo „Abstraktujį ekspresionizmą“ meno kritikas Robertas Koutsas. Jungtinėse Valstyjose Alfredas Baras buvo pirmasis kas panaudojo šį suvokimą apibudinant Vasilijaus Kandinskio paveikslus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Name