Visame pasaulyje aukšto meninio lygio kūriniais dekoruojami namai tai ne tik prestižo, bet ir gero skonio reikalas. Didelio formato tapybos darbai, fotografijos, šiuolaikinio meno instaliacijos namų, butų interjeruose – tai galime matyti paprastose kasdieninėse reportažinėse Europos žurnalų fotografijose. Apžvelkime situaciją Lietuvoje.
Šia tema paskatino pasidomėti daugumoje – tiek privačių namų, tiek kavinių ar viešbučių – lietuviškų interjerų dominuojantys kičiniai paveikslėliai ar elementari supermarketuose pirkta reprodukcija. Kartais net keista – sudėtingiausias statybines technologijas perpratę lietuviai, savo namų erdvėje naudojantys įmantriausias pertvaras, moderniausias namų kino sistemas, sienas dekoruoja kičiniais „žinių mergaičių“ kalendoriais. Ar svarbus meno kūrinys interjere – šia tema šnekamės su meno galerijos „Mažoji galerija“, įsikūrusios Žvėryne jaukioje Latvių gatvėje, savininke Valanda Raupelyte.
Kokia meno kūrinio vieta interjere?
Kūrinio vieta – bet kur, net, atrodytų, neįtikėtinose vietose. Tiesiog ten, kur norisi. Šiam reikalui tinka ne tik miegamieji, bet ir koridoriai, palėpės, net vonios kambarys. Taip, tiesiog visur. Jei tai koridorius, nereiškia, kad jame ten turime sugrūsti visus krepšelius ar linų puokštes, pirktas Kaziuko mugėje. Keraminė plaketė ar akmens masės miniatiūra puikiai atrodys tarp vonios kambario spalvingų plytelių. Pats keisčiausias sprendimas tik pabrėžia savininko individualybę. Kita vertus, paveikslas yra labai aktyvus dekoro elementas, ir čia reikia pasikliauti savo, kaip menininko, gyslele.
Meno kūrinys interjere turi susilieti ar išsikirti?
Mano galva, meno kūrinys turi būti kaip pagrindinis patalpos akcentas, energetinė dėmė. Gali būti labai geras interjeras, gerai sutvarkytas apšvietimas, tačiau jei tokiame interjere bus neskoningi meno kūriniai, o dar blogiau – daugiatiražės reprodukcijos, tokio būsto interjeras tiesiog erzins. Kita vertus, gali būti paprastas interjeras ir vienas kūrybiniu požiūriu vertingas darbas – patalpos energetika susibalansuos iš karto. Neverta perkrauti interjero keliais aktyviais vieno ar kelių gerų autorių darbais. Dažnai meno kūrinys interjere daug ką pasako apie šeimininko išsilavinimą, gyvenimo būdą, mąstyseną.
Nors šiuolaikinį interjerą puikiai kuria ir modeliuoja patys šeimininkai, tačiau meno kūrinio išrinkimą patariu patikėti profesionalams – galeristams, meno vadybininkams. O geras profesionalas turi ir racionalių argumentų, ir nuojautos. Yra žmonių, kurie turi tik racionalumo, spalvos suvokimo arba tik nuojautos. Ir dažnai būna, kad tai nepadeda, renkantis meno kūrinį vienam ar kitam interjerui. Kita vertus, profesionalai, kuriantys interjerus, nėra menininkai. Pajuokausiu – geriausi pasaulio kolekcininkai buvo ne menininkai, tačiau surinko geriausias kolekcijas. Aišku, galutinį žodį visuomet taria savininkai, todėl pirmoji taisyklė – galerijos pasiūlytas kūrinys turi jam patikti.
Jeigu savininkas nutaria įsigyti meno kūrinį, nuo ko jam geriausiai pradėti, nuo autoriaus ar nuo spalvinės paletės?
Tai gana individualus klausimas. Vienas žmogus nori, kad jo būstas atrodytų efektingai, kitas nori surinkti nedidelę gerų autorių kolekciją, dar kitas nori, kaip anksčiau minėjau, spalvingo akcento. Mano, kaip galeristės, noras – padėti žmogui susigaudyti margame meno kūrinių pasaulyje. Kartais žmogus perka žinomą autorių lyg savotišką investiciją. Bet galima nušauti ir du zuikius – tinkamai investuoti pinigus, o kartu turėti puikų interjerą. Paprastai mes visus žmogui patikusius darbus vežame į jo namus, bandome juos pritaikyti interjere.
Dar vienas svarbus pastebėjimas – tai labai trikdo žmones, kurie ateina į galeriją meno kūrinių – įsivaizduojama, kad interjero puošyba meno kūriniais – tai puošyba tapybos darbais. Tačiau kartais piešinys ar spalvinga pastelė interjere gali būti daug įdomesnė už klasikinį tapybos darbą. Šiuolaikinė grafika – tai ne tik juodas-baltas atspaudas, tačiau tai ir dideli, faktūriniai, spalvingi lakštai, dabar dažnai derinami su kitais meno žanrais – juvelyrika, keramika ar netgi meno naujovėmis.
Vadinasi, kalbantis su žmogumi, kuris nori namuose turėti keramikos, skulptūros ar grafikos meno kūrinį, nereikia išskirti atskiros meno srities, verčiau pristatyti visą galimą meno kūrinių pasirinkimo spektrą.
Taip. Jei žmogus apkritai žino tik tai, jog jam reikia meno kūrinio, tuomet aš prašau, kad jis išsirinktų jam priimtiniausią darbą. Ir tada jau galima bandyti rinktis, dėlioti, atrasti ir pagaliau surasti. Jeigu žmogaus vaizduotėje prieš akis yra pas kaimyną matyta skulptūra, tokiam žmogui pasiūlius visišką priešingybę jo išsirinktam darbui, Jūs tikrai būsite maloniai nustebę, kaip greitai pasikeis jo nuomonė. Tam tikru atžvilgiu komercinių dailės galerijų savininkai užsiima net ir švietėjiška veikla. Ne kartą teko atkalbinėti savininkus pasikeisti įrėmintą kačiuką į puikų jauno perspektyvaus grafiko darbelį. Ir tai jau yra laimėjimas.
Architektai meno kūrinį mato kaip interjero detalę, rankeną, medžio lukšto duris, bambukinę lentynėlę. Ir dažnai architektai meno kūrinį renka pagal bendros patalpos vizijos koncepciją, tačiau meno kūrinys yra truputį daugiau nei interjero detalė. Meno kūrinys turi visuomet stovėti aukščiau, ir jam turi būti skiriamas didesnis dėmesys.
Dabar labai populiaru ant sienų kabinti įvairias reprodukcijas. Ar tai tinka mūsų temai apie meno kūrinius interjere?
Dabar visame pasaulyje aktualus recesijos, art-deco stilius. Tačiau kaip šį stilių pamėgdžioja mėgėjai – interjeras su tokiais kūriniais garantuotai sugadintas.
Deja, kad ir kaip suksiesi, reprodukcija lieka tik kopija, glotni, plokščia kopija. Gyvenamosiose patalpose ji neskleidžia tos šilumos ir geros energijos. Galbūt įstaigose gerai. Gera meninė reprodukcija geriau negu nieko, tačiau originalaus darbo potėpio tikrai niekas nepakeis. Aišku, nereikia persūdyti reprodukcijomis, pastengti išvengti itin puošnių rėmų, didelio formato kopijų.
Norėčiau papildyti – kitas dalykas, kaip interjero elementus galima naudoti aukšto meninio lygio plakatus, antikvarinius plakatus vienaip ar kitaip juos rėminant.
Sutinku. Tik pridurčiau, kad būtina vengti stereotipų. Jei jau nusprendėte pasipuošti interjerą plakatais ar reprodukcijomis, nepulkite tai daryti „kaip pas kaimyną“, paieškokite originalesnio ir individualaus sprendimo. Pastaruoju metu mačiau keliolika interjerų su reprodukcijomis, mačiau vien Van Gogą ir Matisą… Gal dar Leonardą da Vinčį. Betgi galima būti originaliam ir įsirėminti šio genijaus piešinį, tuomet interjeras tikrai pagyvės ir nebus toks „kažkur matytas“. Kitas dalykas, jei fotografiją galima vadinti reprodukcija, tuomet tai puiki išeitis interjerą kurti šiomis „reprodukcijomis“. Ši meno rūšis tikrai suteiks kambariui nepakartojamo jaukumo.
Kas Tau yra meno kūrinių mada?
Tai man yra pats juokingiausias dalykas, kai sako: madingas tas autorius ar kitas. Jeigu pas mane į galeriją ateina ieškoti madingų autorių, tai tokių net specialiai nerodau, nors įvardytų autorių darbų ir turiu. Kas madinga, tas dažnai masiška ar masiškumo pradžia. Būkime pagaliau individualūs, o ne juodų varnų pulkelis.
Kaip reaguoji patekusi į interjerą, kuriame nėra nei reprodukcijų, nei meno kūrinių – tiesiog baltos gražios sienos. O gal tokios situacijos nebuvo?
Taip buvo ir ne kartą. Tokie savininkai visuomet sako, kad baldus turim, langus turim, o dabar netrukus ieškosim meno kūrinių. Bet dažnai jie meno ieško labai ilgai. Aš siūlyčiau visų pirma tuščiame kambaryje pasikabinti ar bent atremti į sieną mielą širdžiai paveikslą ar pasistatyti keraminę vazą. Taip bus lengviau kurti buto ar namo interjerą, atsiras įdomių minčių. Panašiai dirba ir interjero dizaineriai, jie bendros interjero plastikos ieško įvairiose detalėse, aplinkoje, netikėtais rakursais. Nuo svarbių detalių ir prasideda gyvenimas. Pabrėšiu, kad žmonės, iš namų su baltom sienom atėję į galeriją, labai sunkiai renkasi darbus, jiems sunku patarti ar rimčiau pakeisti baltų sienų teorijos nuostatas. Kiti, ryžtingai apsisprendę įsigyti meno kūrinį, veža darbus „matuotis“ iš eilės iš visų Lietuvos galerijų. Bet reikia atminti, kad ir galerijose vyksta kūrinių kaita. Taip istorija su paveikslo pasirinkimu gali tęstis be galo be krašto. Kartais atrodo, kad savininkai lyg ir apsisprendę dėl darbo, bet gal dar kitas darbas, kurio aš nemačiau, bus geresnis. Jie nori kažkaip save pergudrauti, bet paprastai nieko iš to gero neišeina.
Kaip žiūri į meno kūrinių dovanojimus kad ir Kalėdų, šešiasdešimtmečio, gimtadienio proga?
Iš esmės dovanoti meno kūrinį nėra blogai, tačiau ir čia gali susidurti su tokiu blogu dalyku, kaip nepatikusio darbo užkišimu į giliausią palėpės kampą. Tokiu atveju atėjusį į galeriją žmogų aš kuo smulkiausiai išklausinėju apie tuos žmonės, kam bus skirtas kūrinys, kokie šių žmonių interesai, kokį meną jie mėgsta, socialinę padėtį, kambario, kuriame bus meno darbas, ypatumus. Galiu pasigirti, tačiau nė vieno darbo niekas atgal neatnešė, nors visuomet sakau, kad jei netiks ateikite su naujaisiais kūrinio šeimininkais ir parinksime kitą darbą.
Ką reziumuojant galėtum pasakyti apie meno kūrinį interjere?
Meno kūrinys interjere turėtų tapti buto, namo, būsto siela. Ir, ko gero, vizitine kortele. Kaip puiku aplankyti gero architektūrinio sprendimo namus išskirtiniame kraštovaizdyje ir įėjus vidun tinkamoje vietoje atrasti gero autoriaus meno kūrinį. Tokie namai suspindi dar labiau, juose norisi būti, bendrauti, ateiti kuo dažniau. Net keista, bet lietuvaičiai interjero puošybos elementus mieliau renkasi supermarketuose, net nesusimąstydami, kad meno galerijose galima įsigyti tūkstantį kartų vertingesnį darbą – ne finansiniu požiūriu, o jaukumo, spalvingumo ir net, jei norite, dvasingumo prasme. Ir iš tikrųjų žmonės, atėję į galeriją, nustemba: Dieve mano, kokių nepakartojamų daiktų turime. Todėl siūlau galerijose apsilankyti dažniau.