Jacksonas Pollackas gyvenimas ir kūryba
Modernus menas, o ypatingai Amerikos abstraktus ekspresionizmas, sukelia mintis diskusijai, apie Jacksona Pollocka. Abstrakcionizmas išsivystė devynioliktojo amžiaus pabaigoje, o išpopuliarėjo dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Tai įvyko visų pirma dėl tokių menininkų, kaip Pikasso ir Kandinsky atsidavimo. Abstrakcionizmas į dailės sferą įnešė tokių pokyčių, kurie anksčiau niekada nebuvo jai tinkami. Abstrakčioji tapyba pavaizdavo pasaulį kitokiu kampu, savyje apjungusi emocinį ir filosofinį menininko atsaką į pasaulį. Abstraktus paveikslai nesiekė pavaizduoti pasaulį tiesiogine prasme. Vietoj to, abstraktus meno kuriniai pavaizdavo emocinę menininko reakciją į spalvas ir formas, kurios sudarė tikrovę. Wassily Kandinsky, Rusijos menininkas, buvo įrašytas į istoriją kaip abstrakčiojo meno pradininkas. Jo tapyti paveikslai, o taip pat ir keletas tos epochos Rytų Europos menininkų buvo paminėti kaip pirmieji abstraktieji ekspresionistai.
Amerikos abstraktus ekspresionizmas išsivystė Niujorke, XX-ajame amžiuje, maždaug keturiasdešimtųjų metų viduryje. Modernus menas, ko gero buvo vienas iš svarbiausių Amerikos meno judėjimų. Abstraktus ekspresionizmas apėmė keletą skirtingų stilių. Pagrindinis jo traktavimo principas buvo tai, kad menininkai buvo išlaisvinti nuo taisyklių, o ypatingai tie, kurie užsiėmė tradicine tapyba. Tai buvo spontaniška, išraiškinga ir labai individualizuota meno forma. Jacksonas Pollockas buvo vienas įtakingiausių abstrakčiojo ekspresionizmo menininkų. Judėjimo metu menininko paveikslai buvo vieni labiausiai išsiskiriančių savo stiliumi – masyvūs, laisvai besiliejantys ir sodrių, skaisčių spalvų. Daugelis apibūdina šį meno stilių kaip „veiksmo tapyba“; šį terminą pirmą kartą pavartojo Harold Rosenberg 1952-aisiais metais straipsnyje, kuris buvo išspauzdintas šiuolaikinio meno dienraštyje ARTnews.
Jacksonas Pollockas (1912 – 1956) sulaukė didelės sėkmės, tačiau dirbdamas pagarsėjo savo bloga reputacija. Menininkas garsėjo savo nepastovumu; jis kovojo su alkoholizmu, kuris galiausiai jį pribaigė (įvyko avarija), kai jam buvo 44 metai. Jacksonas Pollockas gimė Vajominge; 1930 metais jis studijavo Niujorko meno studentų lygoje. 1935 metais jis įsidarbino darbo pažangos administracijos (angl. Works Progress Administration) federaliniame meno projekte, kur dirbo iki 1943-iųjų. Šiuolaikinio meno kritikai, diskutuodami apie Jacksono Pollocko abstrakčiosios tapybos techniką, pasidalijo į priešingas stovyklas. Kai moderniojo meno kritikas Rosenberg aprašė „veiksmo tapybą“, apibūdindamas ją kaip „tai nėra paveikslas, tai – įvykis“, žmonės pamanė, kad jis kalba apie abstraktųjį meną sukūrta Jacksono Pollocko. Nuo to laiko nebuvo nė vieno, suabejojusio šiuo išsireiškimu.
Jacksonas Pollockas pašalino visus tradicinės tapybos aliejiniais dažais elementus ir pavertė „tikrovę“ aiškiausiomis formomis – linijomis ir spalvomis, kurios atitinkamai buvo šviesa ir erdvė. Peggy Guggenheim buvo pagrindinė Jacksono Pollocko rėmėja. Būtent ji paskolino Jacksonui Pollockui pinigų šiuo metu žinomai studijai Springse, Long Ailende įsigyti. Tai įvyko maždaug 1945-aisiais, kai jis vedė Lee Krasner – dar vieną kredituojamą, kvalifikuotą abstrakčiojo meno tapytoją. Būtent šioje studijoje Jacksonas Pollockas sukūrė savo „dažų liejimo“ arba „veiksmo tapybos“ techniką. Čia jis pasitiesdavo drobes ant grindų ir naudodavo naminius, alkidinius emalio dažus, ką Pollockas vadindavo savo „varvėjimo ir taškymo technika“. Jacksonas Pollockas nenaudojo tapytojams įprastų palečių ir teptukų minkštais šereliais. Vietoj jų Jackson Pollock rinkosi lazdeles, menteles, peilius ir kitus panašius netradicinius aplikatorius.
Jacksonas Pollockas ignoravo visas žinomas tradicines tapybos technikas. Jo tapyti ant drobių paveikslai nebuvo tapomi ant molbertų, jis nenaudojo palečių, aliejinių dažų, teptukų; jie nebuvo iš anksto apgalvoti ar realistiški. Jo paveikslai buvo spontaniški, išraiškingi ir visiškai abstraktūs. Iš esmės tai buvo abstraktus ekspresionizmas. Žymiausi Jacksono Pollocko darbai buvo sukurti naudojant jo „taškymo ir varvėjimo techniką“, kurią jis naudojo 1947-1950 metais. 1949-aisiais „Life Magazine“ suteikė jam superžvaigždės statusą straipsnyje pavadinimu „Jackson Pollock – geriausias gyvas dailininkas Jungtinėse Amerikos Valstijose?“. Kaip bebūtų keista, tačiau vos tik Jacksonas Pollockas išgarsėjo savo „dažų taškymo ir varvėjimo technika“, jis ją netikėtai metė. 1951-aisiais menininkas pradėjo tapyti tamsiomis spalvomis, ant neapdorotų drobių. Kita vertus, jis vėl naudojo spalvingas ir vaizdingas formas, nors jo darbai išliko abstraktūs. Kolekcionieriai nepaprastai vertino jo tapytus ant drobių paveikslus. Manoma, kad spaudimas, kurį jis patyrė dėl naujai užgriuvusios šlovės, įtakojo jo alkoholizmą. Na o visa kita, kaip sakoma, yra istorija.